Kaip įvertinti kalcio sulfito dechlorinimo kokybę dušo galvutės filtro elementuose?

Kalcio sulfitas yra viena iš dažniausiai naudojamų dechlorinimo filtravimo priemonių dušo galvutės filtravimo elementuose. Jis sumažina likutinį chlorą vandenyje per chemines reakcijas, pasižymi dideliu reakcijos greičiu, dideliu pradiniu efektyvumu, atsparumu aukštai temperatūrai ir antimikrobinėmis savybėmis. Jis puikiai tinka dušo scenarijams, kuriems būdingas „mažas tūris, didelis srautas ir aukšta vandens temperatūra“.

Tačiau problema slypi tame, kad nors daugelis rinkoje esančių produktų yra ženklinami kaip „kalcio sulfitas“, dechlorinimo efektas gali labai skirtis priklausomai nuo naudojamų žaliavų ir granuliavimo procesų. Toje pačioje vandens išleidimo angoje kai kurie filtro elementai išlieka veiksmingi mėnesius, o kiti suyra per dvi savaites.

Taigi, kaip galima greitai įvertinti kalcio sulfito partijos kokybę perkant ir tikrinant be laboratorijos? Šie keturi metodai gali būti atliekami vietoje, o galutiniam nustatymui naudojami profesionalūs bandymai.

I. Spalva: Kuo geresnis baltumas, tuo geresnis našumas

Kalcio sulfito grynumas intuityviai atsispindi jo spalvoje.

Aukštos kokybės medžiaga: vienoda spalva su dideliu baltumu, atrodo švariai balta arba beveik balta.

Žemos kokybės medžiaga: gelsva, pilkšva arba nuobodu, nelygios spalvos arba dėmės.

Gelsva arba pilkšva spalva paprastai reiškia žemą žaliavos grynumą, daug priemaišų arba oksidaciją ir gedimą gamybos ar sandėliavimo metu. Netolygi spalva dažnai rodo nestabilų granuliavimo procesą, kai toje pačioje partijoje granulių kokybė labai skiriasi. Kai tokia medžiaga dedama į filtro elementą, dechlorinimo efektas natūraliai bus nenuoseklus.

Veikimo būdas: nedidelį mėginio kiekį paskleiskite ant balto popieriaus lapo ir palyginkite baltumą bei vienodumą esant natūraliai šviesai. Sudėjus kelias partijas vienas šalia kito, iš pirmo žvilgsnio bus aiškūs skirtumai.

II. Savitasis svoris: didesnis svoris tam pačiam kiekiui reiškia mažesnį poringumą ir didesnes medžiagų sąnaudas

Išbandykite vienodą filtravimo medžiagos kiekį (arba tūrį). Savitasis svoris yra dažnai nepastebimas, bet labai informatyvus rodiklis.

Didesnis svoris → Mažesnis poringumas ir tankesnės granulės.

Norint užpildyti tos pačios specifikacijos dušo filtro elementą, mažesniam poringumui reikia daugiau medžiagos pagal svorį, todėl medžiagos sąnaudos yra didesnės.

Todėl savitasis svoris yra intuityvus langas, leidžiantis nuspręsti, ar medžiaga yra „kieta“ ir ar kaina yra pagrįsta. Tam pačiam filtro elementui naudojant didelio tankio ir mažo tankio medžiagas, atsiranda visiškai skirtingos sąnaudų struktūros.

Niuanso taškas: poringumas nebūtinai yra „kuo žemesnis/aukštesnis, tuo geriau“. Mažas poringumas reiškia daugiau kietos medžiagos tūrio vienete, o didelis poringumas reiškia didesnį reakcijos kontaktinį plotą (kuris yra susijęs su trečiuoju tašku žemiau). Taigi, savitasis sunkumas geriausiai naudojamas kaip „medžiagų naudojimo ir sąnaudų“ nuoroda, o ne kaip atskiras kokybės kriterijus. Norint teisingai įvertinti kokybę, reikia derinti savitąjį svorį su spalva, poromis ir priemaišomis.

Veikimo būdas: naudokite tą patį matavimo puodelį, kad paimtumėte vienodus tūrius mėginių ir pasvertumėte juos tomis pačiomis elektroninėmis svarstyklėmis. Įrašykite ir palyginkite skirtingų partijų ir tiekėjų duomenis.

III. Burbuliukai panardinus: sodresni burbuliukai rodo labiau išsivysčiusias poras ir geresnį filtravimą

Kai kalcio sulfito granulės nuleidžiamos į vandenį, oras vidinių porų viduje išstumiamas vandens ir susidaro burbuliukai. Šis procesas „atskleidžia“ filtro terpės porų struktūrą.

Daugybė, tankių ir ilgai išliekančių burbuliukų → Gausios poros ir didelis specifinis paviršiaus plotas → Kruopštesnis kontaktas su vandenyje likusiu chloru → Geresnis dechlorinimo efektas.

Mažai burbuliukų arba jų nėra → Mažai porų ir tanki struktūra → Mažas kontaktinis plotas ir mažesnis dechlorinimo efektyvumas.

Naudojimo būdas: paimkite vienodus kiekius mėginių ir įmeskite juos į vienodą kiekį gėlo vandens (palaikykite pastovią vandens temperatūrą). Stebėkite ir palyginkite burbuliukų kiekį, tankį ir trukmę. Skirtumas akivaizdžiausias atliekant permatomų puodelių testą vienas šalia kito.

IV. TDS matavimas po RO mirkymo vandenyje: kuo daugiau padidėjimo, tuo daugiau priemaišų ir tuo prastesnis našumas

Šiuo bandymu matuojamas filtravimo medžiagos grynumas.

RO (atvirkštinio osmoso) vandens TDS yra labai žemas, artimas nuliui. Jei pamirkius kalcio sulfitą RO vandenyje, TDS žymiai padidėja, tai rodo, kad tirpios priemaišos išsiplauna. Kuo didesnis padidėjimas, tuo didesnis priemaišų kiekis, mažesnė veikliųjų medžiagų dalis ir prastesnis dechlorinimo efektas.

Pagrindinė prielaida: pats kalcio sulfitas labai mažai tirpsta vandenyje (tai yra viena iš priežasčių, kodėl jį saugu naudoti su vandeniu susijusiuose produktuose). Paprastai grynas kalcio sulfitas nesukels reikšmingo RO vandens TDS padidėjimo. Pastebimas TDS padidėjimas pirmiausia atsiranda dėl tirpių priemaišų.

Veikimo būdas:

Išmatuokite bazinę liniją: prieš mirkydami užrašykite RO vandens TDS.

Paimkite vienodus kiekius filtravimo medžiagos ir įpilkite vienodus kiekius RO vandens. Mirkykite tiek pat laiko (geriausia toje pačioje temperatūroje).

Tuo pačiu TDS matuokliu išmatuokite TDS po mirkymo ir apskaičiuokite padidėjimą.

Palyginkite skirtingų partijų ir tiekėjų padidėjimus. Sąlygų nuoseklumas yra būtinas palyginamiems duomenims.

*Šiame straipsnyje aprašyti metodai yra greito patikrinimo vietoje įrankiai, skirti pirkimui ir tikrinimui ir nepakeičia trečiųjų šalių bandymų ataskaitų. Dėl gaminio atitikties ir teiginių žr. autoritetingų institucijų paskelbtas bandymo išvadas.*